ETNA / 11 mitų apie pastatų atnaujinimą

11 mitų apie pastatų atnaujinimą

  1. Renovacija – tai didelės išlaidos gyventojams, kurios niekada neatsiperka. Taip, tiesa, pastato atnaujinimas reikalauja nemažų investicijų. Tačiau įvairūs tyrimai įrodė, kad kokybiškai apšiltinus pastatą, šios investicijos atsiperka gana greitai. Todėl efektyvaus energijos vartojimo specialistai pataria renovacijos naudą vertinti ne trumpuoju, o ilguoju periodu.
  2. Renovacija neturi nieko bendra su ekologinėmis problemomis. Pastatų atnaujinimas padeda mažinti šalies CO2 suvartojimo rodiklius. Tai ne tik leidžia tinkamai vykdyti valstybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, bet ir spręsti nuolat gilėjančias aplinkos apsaugos problemas.
  3. Šiltnamio efektas? Lietuva per maža kad įtakotų jo sumažinimą. Šiuo metu beveik pusė visų Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyviuose pastatuose. Kuo daugiau kiekvienoje šalyje pastatų bus renovuota, tuo sparčiau augs bendras Europos energetinio efektyvumo lygis.
    Tyrimais įrodyta, kad daugelyje namų po renovacijos pavyksta sutaupyti mažiausiai 30-40 proc. energijos. O kai renovacija atlikta kokybiškai,  profesionalių specialistų, parinkus tinkamas medžiagas, atlikus išsamią, o ne dalinę pastato renovaciją, sutaupyti galima ir dar daugiau.
  4. Kitose Europos šalyse namų apšiltinti ir atnaujinti nereikia. Paplitusi nuomonė, kad daugiabučių atnaujinimo klausimas labiau pažengusiose Europos šalyse nebėra svarstomas. Pasirodo, kad pastatų atnaujinimas tampa viena pagrindinių beveik visų Europos valstybių strateginių krypčių.
  5. Renovacija nėra baigtinis procesas. Kokybiškai renovuoti namai išsilaiko geros būklės daugybę metų. Kitiems – vos po poros sezonų reikia naujų investicijų. Namų renovacijoje, kaip ir bet kur kitur, galioja ta pati taisyklė – taupus dažnai sumoka du kartus.
  6. Renovuojant namą svarbiausia šiluminė varža. Renovuojant namą dažnai klystama, orientuojantis tik į šiluminę varžą. Vienas iš svarbiausių principų, renovuojant namą, kad pokyčiai būtų ryškūs ir ilgaamžiai – galvoti apie bendrą pastato sandarumą.
  7. Pelėsiai – renovacijos pasekmės. Didžiausias gyventojų, abejojančių arba nepritariančių renovacijai, baubas – pelėsiai. Šių gyventojų nuomone, kai apšiltinami pastato fasadas, stogas, sudedami plastikiniai langai, sandarios durys, pastatas ima iš vidaus drėkti, po to pelyti.
    Drėgmė atsiranda dėl netinkamos ventiliacijos, o kartu su ja – ir pelėsis. Kad taip neatsitiktų, atnaujinamuose namuose visada atnaujinama ir ventiliacijos sistema arba plastikiniai langai montuojami su orlaidėmis.
  8. Po renovacijos kyla alergija. Statybininkų teigimu, tiesiogiai sieti alergijos atsiradimo su renovacija neįmanoma – jei daugiabučių atnaujinimui naudojamos tik sertifikuotos, kokybiškos statybinės medžiagos. Sveikata gali pablogėti nebent dėl asmeninių priežasčių – jeigu itin skrupulingai taupant šilumą, patalpos nevėdinamos.
  9. Apšiltinti erdvę iš vidaus yra paprasčiau nei iš lauko. Neva nereikia pastolių, darbus galima vykdyti bet kokiu metų laiku ir pan. Tačiau tai nėra tiesa. Ekspertai pastebi, kad darbams paprastai kliudo jau įrengti prietaisai: radiatoriai, elektros prietaisų lizdai, kuriuos reikia perkelti, kartais tenka nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio, jei yra – pakabinamų lubų ar lubų dekoracijų. Kitaip tariant, visos patalpos kosmetinis remontas šiltinant sienas iš vidaus yra praktiškai neišvengiamas.
  10. Statybininkų nepamokysi. Nors kiekvieno daugiabučio renovacijos eigą kontroliuoja techninis prižiūrėtojas, gyventojai turi teisę ir gali aktyviai dalyvauti šiame procese, o pastebėję statybininkų broką ar iškilus kitų problemų, pirmiausia turėtų kreiptis tiesiogiai į renovacijos administratorių bei bandyti susitarti patys, padedami techninio prižiūrėtojo. Jeigu susitarti nepavyksta, reikėtų kreiptis į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą kontroliuojančias institucijas: Būsto energijos taupymo agentūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo bei statybos inspekciją.
  11. Eh…mums užteks… Nebūtinai. Pagal sovietmečio norminių dokumentų informaciją apie daugiabučių pastatų eksploatacijos trukmę, fasado, apdailos, vandentiekio, stogo dangos jau seniai susidėvėjusios. Stambiaplokščių namų jungtys yra metalinės, jos gali būti surūdijusios. Šalies daugiabučių apdaila yra smarkiai susidėvėjusi. Kai ji susidėvėjusi, į ertmes patenka daugiau drėgmės, sniego, ir tas vanduo užšąla, didina savo tūrį iki 9 proc. ir ardo sienas.