Kokį polistireninį putplastį rinktis fasado šiltinimui?

Tinkuojamam fasadui dažniausiai pasirenkamas baltas EPS 60 arba EPS 70 polistireninis putplastis. Jei norima tokias pačias šilumines savybes pasiekti plonesniu sluoksniu, galima rinktis grafitinį EPS, kurio šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis. Tvirtesnių rūšių poreikis priklauso nuo pastato tipo, fasado konstrukcijos ir konkrečių apkrovų.

Tinkamą polistireninį putplastį fasadui renkasi pagal tris pagrindinius kriterijus: šilumos laidumą, stiprį ir šiltinimo sluoksniui turimą vietą. ETNA gamina tiek baltąjį, tiek grafitinį polistireninį putplastį, todėl toliau palyginsime skirtingas rūšis, jų savybes ir tinkamumą fasado šiltinimui.

Kuo polistireninis putplastis fasadui skiriasi nuo kitų EPS rūšių?

Fasadui naudojamam polistireniniam putplasčiui paprastai nereikia tokio didelio gniuždomojo stiprio kaip grindims, plokštiems stogams ar kitoms didesnes apkrovas patiriančioms konstrukcijoms. Todėl fasadams galima naudoti mažesnio stiprio EPS rūšis, jei jos atitinka konkrečiai fasado sistemai keliamus reikalavimus.

Ką reiškia žymėjimas EPS 70?

Skaičius EPS žymėjime nurodo gniuždomąjį stiprį esant 10 % deformacijai. EPS 70 gniuždomasis stipris yra ne mažesnis kaip 70 kPa. ETNA EPS 60 šilumos laidumo koeficientas λ yra ≤0,041 W/(m·K), o EPS 70 – ≤0,039 W/(m·K).

Fasadui taip pat svarbus plokščių stipris lenkiant ir matmenų stabilumas. Stabilios ir tinkamai sumontuotos plokštės padeda išlaikyti vientisą šiltinimo sluoksnį ir sumažinti tarpų tarp plokščių atsiradimo riziką.

Ar fasadui reikia EPS 150?

Įprastam individualaus namo tinkuojamam fasadui tokio didelio stiprio paprastai nereikia – ETNA sienų šiltinimui rekomenduoja EPS 60, EPS 70 arba atitinkamas grafitinio EPS rūšis. EPS 150 dažniau naudojamas ten, kur termoizoliaciją veikia didesnės mechaninės apkrovos, pavyzdžiui, terasoms, apželdintiems plokštiems stogams, pamatams, rostverkui, rūsio sienų ir cokolių konstrukcijoms.

Tačiau EPS rūšis visada parenkama pagal konkretaus pastato ir konstrukcijos reikalavimus – ETNA EPS 150 gali būti naudojamas ir kai kurių daugiabučių, visuomeninių ar pramoninių pastatų sienoms.

Baltas ar pilkas putplastis: kurį rinktis fasadui?

Baltas EPS tinka daugeliui fasadų, o pilkąjį, grafitu papildytą EPS verta rinktis tada, kai norima tokią pačią šiluminę varžą pasiekti plonesniu šiltinimo sluoksniu. Grafito dalelės padeda sumažinti šilumos perdavimą, todėl pilkojo EPS šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis nei įprasto baltojo EPS.

Fasadams galima rinktis šias ETNA polistireninio putplasčio rūšis:

• EPS 60: šilumos laidumas ≤0,041 W/(m·K), gniuždomasis stipris ≥60 kPa. Skirtas fasadams šiltinti iš išorės, padengiant putplastį tinku arba lakštiniais elementais.
• EPS 70: šilumos laidumas ≤0,039 W/(m·K), gniuždomasis stipris ≥70 kPa. Tinka fasadams šiltinti iš išorės, taip pat nedidelės apkrovos grindims.
• N 70 (su grafitu): šilumos laidumas ≤0,031 W/(m·K), gniuždomasis stipris ≥70 kPa. Dėl mažesnio šilumos laidumo tą pačią šiluminę varžą galima pasiekti plonesniu sluoksniu.
• EPS 70N PREMIUM: šilumos laidumas ≤0,030 W/(m·K), gniuždomasis stipris ≥70 kPa. Šis grafitinis EPS pasižymi dar mažesniu šilumos laidumu ir gaminamas iš dalies perdirbtų žaliavų.

Baltojo EPS 70, grafitinio N 70 ir EPS 70N PREMIUM gniuždomasis stipris yra vienodas – ne mažesnis kaip 70 kPa. Pagrindinis jų skirtumas fasado šiltinimui yra šilumos laidumas: EPS 70 λ siekia ≤0,039 W/(m·K), N 70 – ≤0,031 W/(m·K), o EPS 70N PREMIUM – ≤0,030 W/(m·K).

Visus kiekvienos rūšies parametrus rasite ETNA polistireninio putplasčio asortimente.

Kada verta mokėti daugiau už grafitinį putplastį?

Grafitinis EPS paprastai kainuoja daugiau už kubinį metrą, tačiau dėl geresnių termoizoliacinių savybių tam pačiam rezultatui pasiekti jo gali reikėti mažiau. ETNA EPS N leidžia termoizoliacinio sluoksnio storį sumažinti iki 20 %. Tai ypač praverčia, kai:

• renovuojate namą su siauromis palangėmis ar trumpomis stogo iškyšomis;
• norite pasiekti reikiamą sienos šiluminę varžą neįrengdami itin storo šiltinimo sluoksnio;
• šiltinimo sluoksniui turite ribotą vietą.

Plonesnis šiltinimo sluoksnis taip pat leidžia naudoti trumpesnes smeiges ir lietvamzdžių laikiklius bei siauresnius cokolių profilius.

Ką reikia žinoti montuojant pilkąjį putplastį?

Grafitinis EPS saulėje įkaista labiau nei baltasis, todėl montavimo metu plokštes reikėtų saugoti nuo ilgalaikių tiesioginių saulės spindulių. Saulėtoje pastato pusėje pastolius verta uždengti fasadiniu apsauginiu tinklu, o sumontuotų plokščių be reikalo ilgai nepalikti neapsaugotų.

Kokio storio putplasčio reikia fasado šiltinimui?

Naujo A++ klasės namo fasado šiltinimo sluoksnis dažnai siekia apie 20-30 cm, tačiau tikslus storis priklauso nuo sienos konstrukcijos ir pasirinkto polistireninio putplasčio šilumos laidumo. Pagal STR 2.01.02:2016 A++ klasės gyvenamųjų pastatų sienoms norminė šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra 0,11 W/(m²·K).

U vertė parodo, kiek šilumos perduodama per vieną kvadratinį metrą sienos, kai temperatūrų skirtumas abiejose jos pusėse yra vienas laipsnis. Kuo U vertė mažesnė, tuo sienos šiluminės savybės geresnės. Atskiro termoizoliacijos sluoksnio šiluminė varža R apskaičiuojama jo storį metrais padalijus iš šilumos laidumo koeficiento λ.

Kiek centimetrų sutaupo grafitinis putplastis?

Palyginkime du variantus. 20 cm balto ETNA EPS 70, kurio λ ≤0,039 W/(m·K), sluoksnio šiluminė varža yra apie 5,13 m²·K/W. Tokią pačią varžą galima pasiekti maždaug 15,4 cm ETNA EPS 70N PREMIUM, kurio λ ≤0,030 W/(m·K).

Tai supaprastintas palyginimas, kuriame vertinamas tik termoizoliacijos sluoksnis, tačiau jis aiškiai parodo skirtingo šilumos laidumo įtaką reikalingam storiui.

Panašų skirtumą rodo ir ETNA pateikiami sienų konstrukcijų skaičiavimai. 250 mm akytojo betono sienos su 300 mm ETNA EPS 70 šilumos perdavimo koeficientas yra apie 0,10 W/(m²·K), o naudojant grafitinį EPS 70N tokią pačią U vertę galima pasiekti su 250 mm sluoksniu.

Savo sienai reikalingą storį galite apskaičiuoti polistireninio putplasčio varžos ir kiekio skaičiuokle, o paruoštų sienų konstrukcijų U vertes rasite pastatų atitvarų sprendinių puslapyje.

Koks putplastis tinka skirtingoms fasado vietoms?

Didžiajai fasado daliai tinka EPS 60-70 arba grafitinis N 70, o cokoliui ir fasadams su sunkesne apdaila reikia tvirtesnio polistireninio putplasčio.

Tinkuojamas fasadas

Tai vienas dažniausių sprendimų: plokštės klijuojamos prie sienos, tvirtinamos smeigėmis, armuojamos tinkleliu ir padengiamos tinku. Tokiam fasadui tinka ETNA EPS 60, EPS 70, grafitinis N 70 arba EPS 70N PREMIUM. Pasirinktas putplastis turi derėti su visa fasado šiltinimo sistema, todėl klijus, armavimo mišinį ir tinką svarbu rinktis kaip tarpusavyje suderintos sistemos dalis.

Dažna klaida – klijus tepti tik keliais taškais plokštės viduryje. ETNA instrukcijoje nurodoma klijų juostą tepti per visą plokštės perimetrą, o viduryje suformuoti kelis klijų kauburėlius. Prispaudus plokštę prie sienos, klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 % jos ploto. Plačiau apie tai rasite instrukcijoje kaip taisyklingai klijuoti putų polistireno plokštes.

Cokolis ir zona prie grunto

Apatinę pastato dalį veikia didesnė drėgmė ir mechaninės apkrovos, todėl čia naudojamas tvirtesnis polistireninis putplastis. Cokoliams, pamatams, rostverkams ir rūsių išorinėms sienoms tinka EPS 100 ir EPS 150. EPS 100 naudojamas esant vidutinėms apkrovoms, o EPS 150 – kai apkrovos didesnės. Kaip šiltinti žemiau grunto esančią pastato dalį, rasite pamatų šiltinimo instrukcijoje.

Siena su sunkia apdaila

Fasadui su klinkerio ar kitų plytelių apdaila keliami didesni reikalavimai visai šiltinimo sistemai. Tokioms sienoms tinka EPS 80, EPS 80N, EPS 100 arba EPS 100N. Konstrukciniuose sprendiniuose kartu naudojamas 200-220 g/m² armavimo tinklelis, kai tinkuojamo fasado pavyzdyje naudojamas 160 g/m² tinklelis.

Konkretų EPS tipą ir visą fasado sistemos sprendimą reikia parinkti pagal naudojamą apdailą ir sistemos reikalavimus.