Kokio storio polistireninį putplastį rinktis namo šiltinimui?

Naujo A++ klasės namo sienoms, stogui ir grindims reikalingas polistireninio putplasčio storis skiriasi, todėl vieno skaičiaus visam namui nėra. Priklausomai nuo konstrukcijos ir pasirinkto EPS, šiltinimo sluoksnis dažnai siekia apie 25-35 cm. Pamatų išorei rekomenduojami 5-10 cm EPS 100, tačiau tikslus storis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir projekto.

Polistireninio putplasčio storį lemia tai, ką šiltinate, iš ko sudaryta konstrukcija ir kokį putplastį pasirenkate. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokio storio polistireninio putplasčio gali reikėti skirtingoms namo konstrukcijoms, kaip reikiamą storį pasitikrinti patiems ir kada storesnis šiltinimo sluoksnis jau nebeduoda reikšmingos naudos.

Nuo ko priklauso polistireninio putplasčio storis?

Polistireninio putplasčio storį lemia trys pagrindiniai dalykai: siekiama energinio naudingumo klasė, šiltinama konstrukcija ir putplasčio šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo λ mažesnis, tuo plonesnio sluoksnio reikia tokiai pačiai šiluminei varžai pasiekti.

Mūras, betonas ar medinis karkasas šilumą sulaiko skirtingai, todėl net tos pačios energinės klasės pastatuose šiltinimo storis gali skirtis. Svarbi ir putplasčio rūšis: grafitinis EPS izoliuoja geriau už baltąjį, todėl šiltinimo sluoksnį galima sumažinti iki 20 %.

Kaip apskaičiuoti šiltinimo sluoksnio varžą?

Šiluminė varža R apskaičiuojama sluoksnio storį metrais padalijus iš šilumos laidumo koeficiento λ. Pavyzdžiui, 25 cm ETNA EPS 80, kurio λ ≤0,037 W/(m·K), sluoksnio šiluminė varža yra apie 6,76 m²·K/W. Kuo šiluminė varža didesnė, tuo geriau sluoksnis sulaiko šilumą.

Skaičiuoti patiems nebūtina: polistireninio putplasčio varžos ir kiekio skaičiuoklė pagal pasirinktą ETNA produktą ir jo storį parodo šiluminę varžą bei reikalingą putplasčio kiekį.

Kokius reikalavimus kelia A++ energinio naudingumo klasė?

Nuo 2021 m. naujai statomiems pastatams Lietuvoje taikomas ne žemesnės kaip A++ energinio naudingumo klasės reikalavimas. STR 2.01.02:2016 nustato normines atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertes, naudojamas pastato energiniam naudingumui vertinti. A++ klasės gyvenamiesiems pastatams sienoms nurodoma 0,11 W/(m²·K), stogams – 0,10 W/(m²·K), o su gruntu besiribojančioms atitvaroms – 0,12 W/(m²·K).

U vertė parodo, kiek šilumos perduodama per vieną kvadratinį metrą konstrukcijos, kai temperatūrų skirtumas abiejose jos pusėse yra vienas laipsnis. Kuo ši vertė mažesnė, tuo geresnės atitvaros šiluminės savybės.

Svarbu tai, kad energinio naudingumo klasė nustatoma vertinant visą pastatą, o ne vienos sienos ar kitos atitvaros šiltinimo storį. Todėl galutinius sienų, stogo ir grindų šiltinimo sprendinius parenka projektuotojas, įvertinęs visą pastato konstrukciją ir energinio naudingumo reikalavimus.

Preliminariai pasitikrinti skirtingų atitvarų sprendinius galite energetinio efektyvumo klasės skaičiuokle, kurioje pasirenkama pastato paskirtis, siekiama klasė ir atitvaros tipas.

Kokio storio putplasčio reikia sienoms?

A++ namo mūrinei sienai dažnai reikia apie 25-30 cm polistireninio putplasčio, tačiau tikslus storis priklauso nuo mūro medžiagos ir pasirinkto EPS. Kuo geresnės pačios sienos šiluminės savybės, tuo mažesnę dalį reikiamos šiluminės varžos turi užtikrinti termoizoliacijos sluoksnis.

atitvarų skaičiavimai tai gerai iliustruoja:

• 250 mm keraminių blokų sienos su 300 mm ETNA EPS 70 šilumos perdavimo koeficientas yra apie 0,11 W/(m²·K), o naudojant grafitinį EPS 70N tokia pati U vertė pasiekiama su 250 mm sluoksniu;
• 180 mm silikatinių ARKO M18 blokų sienos su 300 mm ETNA EPS 70 U vertė yra apie 0,13 W/(m²·K), o su 300 mm grafitinio EPS 70N – apie 0,10 W/(m²·K).

Todėl vieno šiltinimo storio visiems namams nėra. Jei mūras pasižymi didesniu šilumos laidumu, tai pačiai sienos U vertei pasiekti gali reikėti storesnio termoizoliacijos sluoksnio arba mažesnio šilumos laidumo grafitinio EPS.

Karkasinėms išorinėms sienoms tinka EPS 50 arba grafitinis N 70. Tokiose konstrukcijose termoizoliacijos storis ir jos išdėstymas parenkami pagal karkaso konstrukciją bei visos sienos projektines šilumines savybes.

Kokio storio putplasčio reikia stogui?

A++ klasės namo stogui dažnai reikia apie 30 cm polistireninio putplasčio, tačiau tikslus storis priklauso nuo pasirinktos EPS rūšies ir visos stogo konstrukcijos. Stogams taikoma 0,10 W/(m²·K) norminė U vertė, todėl reikiamą šiltinimo sluoksnį reikia vertinti pagal visą konstrukciją, o ne vien putplasčio storį.

Plokščias stogas

Plokščio stogo ant gelžbetoninės perdangos skaičiavimuose su 300 mm EPS 80 gaunama apie 0,11 W/(m²·K), o su EPS 100 – apie 0,10 W/(m²·K). Naudojant grafitinį EPS 80N, tokio pat 300 mm storio konstrukcijos U vertė siekia apie 0,10 W/(m²·K), o su EPS 100N – apie 0,09 W/(m²·K).

Jei plokščias stogas šiltinamas dviem polistireninio putplasčio sluoksniais, apatiniam sluoksniui tinka EPS 80 arba EPS 80N, o viršutiniam – tvirtesnis EPS 100 arba EPS 100N. Plokštes klojant keliais sluoksniais, jų siūlės perstumiamos, kad nesutaptų.

Šlaitinis stogas

Šlaitiniam stogui dalį šilumos izoliacijos storio lemia gegnių aukštis. Tarp gegnių galima naudoti EPS 50, o po gegnėmis – EPS 70. Jei tarp gegnių esančio sluoksnio nepakanka, šilumos izoliaciją galima papildyti kitu sluoksniu.

Daugiau apie įrengimą rasite stogo šiltinimo instrukcijoje.

Kokio storio putplasčio reikia grindims ir pamatams?

A++ klasės namo grindims ant grunto dažnai reikia apie 30 cm polistireninio putplasčio, o pamatų išorei rekomenduojamas 5-10 cm storio EPS 100. Tikslus storis priklauso nuo konstrukcijos, pasirinkto EPS ir jai keliamų šiluminių reikalavimų.

Grindys ant grunto

Grindyse polistireninis putplastis turi atlaikyti virš jo esančius konstrukcinius sluoksnius ir naudojimo apkrovas, todėl čia naudojamos tvirtesnės EPS rūšys. Grindims ant grunto tinka EPS 70, o šildomoms grindims – EPS 80.

Atitvarų skaičiavimuose grindims ant grunto su 300 mm EPS 80 arba EPS 100 gaunama apie 0,12 W/(m²·K) U vertė. Naudojant grafitinį EPS 80N arba EPS 100N, 240 mm sluoksnio U vertė siekia apie 0,13, o 300 mm – apie 0,10 W/(m²·K).

Įrengiant šildomas grindis, termoizoliacijos sluoksnio mažinti neverta. Kuo prasčiau grindys izoliuotos nuo grunto, tuo didesnė dalis šilumos perduodama žemyn, o ne į patalpą. Plačiau apie tai skaitykite grindų šilumos ir garso smūgio izoliacijos instrukcijoje.

Pamatai ir cokolis

Pamatų bei cokolio šilumos izoliaciją veikia ne tik drėgmė, bet ir grunto bei kitos mechaninės apkrovos, todėl čia naudojamas didesnio gniuždomojo stiprio EPS. Vertikaliai pamatų, rostverkų, rūsių išorinių sienų ir cokolių izoliacijai tinka EPS 100. Rekomenduojamas sluoksnio storis – 5-10 cm.

Kai šilumos izoliaciją veikia didesnės apkrovos, pavyzdžiui, šalia yra judrios gatvės, naudojamas EPS 150. Horizontaliai šilumos izoliacijai po pamatais naudojamas EPS 200, o tikslus stipris parenkamas pagal konstrukciją veikiančias apkrovas.

Visą darbų eigą rasite pamatų šiltinimo instrukcijoje.

Ar verta šiltinti storesniu sluoksniu, nei reikia?

Didinant polistireninio putplasčio storį, kiekvienas papildomas centimetras šilumos nuostolius mažina vis mažiau, todėl be reikalo storinti šiltinimo sluoksnį dažniausiai neapsimoka. Tai matyti net iš paprasto skaičiavimo, kuriame vertinamas tik balto EPS 70 sluoksnis, kurio λ yra 0,039 W/(m·K):

• 10 cm sluoksnio šilumos perdavimo koeficientas yra apie 0,39 W/(m²·K);
• 20 cm – apie 0,20 W/(m²·K);
• 30 cm – apie 0,13 W/(m²·K).

Padidinus sluoksnį nuo 10 iki 20 cm, šilumos perdavimas sumažėja gerokai daugiau nei storinant jį nuo 20 iki 30 cm. Todėl papildomo šiltinimo nauda palaipsniui mažėja.

Storesniam sluoksniui taip pat reikia ilgesnių smeigių, platesnių palangių ir atitinkamai pritaikytų stogo iškyšų, o renovuojamame pastate papildomam storiui gali tiesiog nepakakti vietos.

Jeigu norite geresnių šiluminių savybių nedidinant sluoksnio storio, verta rinktis mažesnio šilumos laidumo grafitinį putplastį. Visas rūšis ir jų šilumos laidumo rodiklius rasite ETNA polistireninio putplasčio asortimente.