Kokį polistireninį putplastį rinktis grindų šiltinimui? EPS 70, 80, 100 ar 200?
Renkantis polistireninį putplastį grindims, svarbiausia įvertinti, kokias apkrovas jis turės atlaikyti. Įprastoms gyvenamojo namo grindims dažniausiai pakanka ETNA EPS 80, didesnėms apkrovoms verta rinktis EPS 100, o EPS 200 naudojamas ten, kur apkrovos itin didelės – automobilių parkavimo aikštelėse, sandėliuose ar pramoniniuose pastatuose. EPS 70 taip pat tinka grindims, tačiau dažniausiai jis pasirenkamas ten, kur apkrovos nedidelės.
Netinkamai parinktas polistirolas grindims gali pridaryti problemų, kurios išryškėja tik po kelerių metų. Jei šiltinimo sluoksnis neatlaiko apkrovų ir ilgainiui deformuojasi, grindyse gali atsirasti nelygumų ar įtrūkimų. Todėl svarbu rinktis ne vien pagal kainą. Toliau paaiškinsime, kuo skiriasi EPS 70, 80, 100 ir 200, kokioms grindims kiekvienas jų tinka ir į ką atkreipti dėmesį įrengiant šiltinimo sluoksnį.
Ką reiškia žymėjimas EPS 70, 80, 100 ir 200?
Skaičius po raidžių EPS nurodo polistireninio putplasčio gniuždomąjį įtempį, kai plokštė deformuojama 10 %. Jis matuojamas kilopaskaliais (kPa). Pavyzdžiui, EPS 100 gniuždomasis įtempis yra ne mažesnis kaip 100 kPa, o EPS 200 – ne mažesnis kaip 200 kPa. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo atsparesnė plokštė gniuždymui.
Palyginkime keturias ETNA polistireninio putplasčio rūšis:
- EPS 70: šilumos laidumas λ ≤ 0,039 W/(m·K), gniuždomasis įtempis ≥ 70 kPa.
- EPS 80: šilumos laidumas λ ≤ 0,037 W/(m·K), gniuždomasis įtempis ≥ 80 kPa.
- EPS 100: šilumos laidumas λ ≤ 0,035 W/(m·K), gniuždomasis įtempis ≥ 100 kPa.
- EPS 200: šilumos laidumas λ ≤ 0,033 W/(m·K), gniuždomasis įtempis ≥ 200 kPa.
Kaip matote, šių ETNA plokščių stipresnės rūšys pasižymi ir mažesniu šilumos laidumu. Kuo mažesnis λ rodiklis, tuo geriau medžiaga izoliuoja šilumą. Vis dėlto didesnis stipris ne visada reiškia geresnę šilumos izoliaciją – pavyzdžiui, grafitinis putplastis gali būti šiltesnis net ir turėdamas mažesnį gniuždomąjį stiprį.
Visas rūšis ir jų techninius parametrus rasite ETNA polistireninio putplasčio asortimente.
Ar 100 kPa reiškia, kad grindis galima apkrauti 100 kPa?
Ne. 100 kPa yra laboratorinio bandymo rodiklis, o ne leistina nuolatinė grindų apkrova. Atliekant bandymą vertinama plokštė, suspausta iki 10 % jos storio, tačiau grindyse tokia deformacija būtų nepriimtina.
Nuolatinė apkrova turi būti gerokai mažesnė, nes ilgainiui putplastis gali deformuotis net ir veikiamas mažesnio svorio. Todėl renkantis EPS svarbu įvertinti ne tik grindų konstrukciją, bet ir būsimas apkrovas. Jei patalpoje numatyta sunki įranga ar didelės koncentruotos apkrovos, tinkamą EPS stiprį reikėtų parinkti pagal konstrukcinius skaičiavimus, o ne vien pagal skaičių pavadinime.
Koks polistirenas grindims tinka gyvenamajam namui?
Įprastoms gyvenamojo namo grindims dažniausiai pakanka ETNA EPS 80. Šios plokštės pritaikytos grindų konstrukcijoms, kuriose šilumos izoliaciją veikia betono sluoksnio, baldų ir kasdienio naudojimo apkrovos. Vis dėlto tinkamiausia EPS rūšis priklauso ir nuo to, ar grindys įrengiamos ant grunto, virš nešildomų patalpų, ar tarp aukštų.
Grindys ant grunto
Grindims ant grunto dažniausiai pasirenkamas ETNA EPS 80 arba EPS 100. Būtent šios rūšys naudojamos ETNA pateikiamuose grindų konstrukcijų skaičiavimuose, kai šilumos izoliacija klojama po armuoto betono sluoksniu.
EPS 70 taip pat gali tikti, jei numatomos nedidelės apkrovos. Tačiau gyvenamajame name EPS 80 dažnai yra praktiškesnis pasirinkimas dėl didesnio atsparumo gniuždymui. Jei grindims teks didesnės apkrovos, verta svarstyti EPS 100.
Svarbu ir tinkamai paruošti pagrindą. Gruntas turi būti gerai sutankintas ir išlygintas, kad polistireninio putplasčio plokštės remtųsi visu paviršiumi, o ne tik atskirais taškais. Priešingu atveju net ir tvirtesnis EPS neapsaugos nuo galimų grindų deformacijų.
Šildomos grindys
Šildomoms grindims ETNA rekomenduoja EPS 80, kuris pasižymi pakankamu gniuždomuoju stipriu įprastoms gyvenamųjų patalpų apkrovoms. Ne mažiau svarbus ir tinkamas šiltinimo sluoksnio storis – kuo prasčiau grindys izoliuotos nuo grunto, tuo daugiau šilumos prarandama.
Įrengiant grindinį šildymą, vamzdžius reikia patikimai pritvirtinti prieš liejant išlyginamąjį sluoksnį. ETNA montavimo instrukcijoje nurodomas ne mažesnis kaip 40 mm armuotas betono arba cementinio skiedinio sluoksnis, tačiau konkretus storis priklauso nuo pasirinktos grindų konstrukcijos ir šildymo sistemos.
Renkantis putplastį verta patikrinti ne tik jo gniuždomąjį stiprį, bet ir šilumos laidumą bei deklaruojamą matmenų stabilumą.
Grindys virš nešildomų patalpų ir tarpaukštinė perdanga
Jei grindys įrengiamos virš nešildomo rūsio, garažo ar atviros ertmės, ETNA taip pat siūlo EPS 80. Tokiose konstrukcijose svarbu sumažinti šilumos nuostolius į šaltesnę erdvę.
Tarp aukštų, ypač daugiabučiuose, dažnai svarbesnė tampa smūgio garso izoliacija. Tokiu atveju verta rinktis specialias ETNA EPS T plokštes, kurios padeda sumažinti per perdangą sklindantį žingsnių ir kitų smūgių triukšmą. Jei didesnė garso izoliacija nebūtina, pavyzdžiui, vienbučiame name, galima naudoti EPS 80.
Medinėms grindims ant lagių ETNA numato ir EPS 50. Šios plokštės dedamos tarp medinių konstrukcijų, todėl pagrindines grindų apkrovas turi perimti lagės, o ne pats putplastis.
Daugiau apie plokščių klojimą, išlyginamojo sluoksnio įrengimą ir smūgio garso izoliaciją rasite grindų šilumos ir garso smūgio izoliacijos instrukcijoje.
Kada polistirolui grindims reikia EPS 100 ar EPS 200?
EPS 100 pasirenkamas tada, kai grindis veikia didesnės apkrovos, pavyzdžiui, salėse, kavinėse ar restoranuose. EPS 200 skirtas itin didelėms apkrovoms – automobilių parkavimo aikštelėms, pramoniniams pastatams ir sandėliams. Tokias šių rūšių naudojimo sritis nurodo ir ETNA.
Garažas
Automobilio svoris grindims perduodamas per ratus, todėl svarbu įvertinti ne tik bendrą apkrovą, bet ir jos pasiskirstymą. Privačiam garažui galima svarstyti EPS 100, tačiau tinkamą rūšį reikėtų parinkti pagal automobilio svorį ir grindų konstrukciją. Jei apkrovos didesnės, gali prireikti EPS 150 ar EPS 200.
Ar EPS 200 reikalingas gyvenamajam namui?
Įprastoms gyvenamojo namo grindims EPS 200 dažniausiai nereikalingas. Tokį stiprį verta rinktis tik tada, kai numatomos itin didelės apkrovos, pavyzdžiui, nuo sunkios įrangos. Kitais atvejais pakanka tinkamai parinkto EPS 80 arba EPS 100, todėl už stipresnes plokštes permokėti neverta.
O kur EPS 150?
ETNA EPS 150 rekomenduoja didesnę apkrovą patiriantiems plokštiesiems stogams, terasoms, apželdintiems stogams ir pamatams šiltinti. Pagal gniuždomąjį stiprį jis yra tarp EPS 100 ir EPS 200, todėl gali būti naudojamas ir labiau apkrautose grindų konstrukcijose, jei tai pagrįsta skaičiavimais. Tinkamą rūšį geriausia suderinti su projektuotoju.
Ar tankesnis polistirolas grindims leidžia šiltinti plonesniu sluoksniu?
Taip, jei jo šilumos laidumas mažesnis. Pavyzdžiui, stipresnės ETNA baltojo EPS plokštės geriau izoliuoja šilumą, todėl tam pačiam rezultatui pakanka šiek tiek plonesnio sluoksnio. Tačiau svarbiausia vertinti šilumos laidumo koeficientą (λ), o ne vien plokštės tankį ar stiprį.
Pavyzdžiui, 20 cm ETNA EPS 100 (λ = 0,035 W/(m·K)) sluoksnio šiluminė varža yra apie 5,71 m²·K/W. Tokią pačią varžą pasiektumėte naudodami:
- 22,3 cm EPS 70;
- 21,1 cm EPS 80;
- 18,9 cm EPS 200.
Skirtumas tarp gretimų markių nedidelis, todėl EPS rūšį pirmiausia rinkitės pagal apkrovas, o ne dėl kelių sutaupytų centimetrų. Jei šiltinimo sluoksnį tikrai reikia suploninti, verta rinktis grafitinį ETNA EPS N. Gamintojo skaičiavimuose 300 mm EPS 80N arba EPS 100N grindų ant grunto konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas (U) siekia 0,10 W/(m²·K), o tokio pat storio baltojo EPS 80 arba EPS 100 – 0,12 W/(m²·K).
Reikiamą izoliacijos storį ir medžiagos kiekį galite apskaičiuoti naudodamiesi polistireninio putplasčio varžos ir kiekio skaičiuokle.
Kaip įrengti polistireną grindims, kad jis tarnautų ilgai?
Net ir tinkamai parinktas polistirolas neapsaugos grindų nuo problemų, jei pagrindas bus blogai sutankintas, o plokštės sudėtos netvarkingai. Svarbiausia laikytis šių taisyklių:
- Temperatūra: pagrindo ir oro temperatūra turi būti aukštesnė nei 0 °C. Ant pagrindo neturi būti įšalusio grunto, sniego, ledo ar organinių nešvarumų.
- Pagrindo paruošimas: pagrindą būtina gerai sutankinti ir išlyginti. Prireikus jo aukštį galima padidinti sutankinto smėlio, žvyro ar skaldos sluoksniais.
- Plokščių klojimas: plokštes dėkite kuo glaudžiau viena prie kitos, perstumdami siūles, kad jos nesutaptų. Šiltinimą galima įrengti vienu arba keliais sluoksniais.
- Garso izoliacija: įrengiant smūgio garsą izoliuojančias grindis, palei sienas klokite ETNA EPS T juostas. Jos atskiria išlyginamąjį sluoksnį nuo sienų ir neleidžia per jas tiesiogiai perduoti smūgio garso.
- Skiriamasis sluoksnis: ant putplasčio klokite krepuotą popierių, geotekstilę ar kitą tinkamą medžiagą, kad betonas arba skiedinys nepatektų į plokščių siūles.
- Išlyginamasis sluoksnis: ETNA instrukcijoje nurodomas ne plonesnis kaip 40 mm armuotas betono arba cementinio skiedinio sluoksnis. Tikslus storis ir armavimas turi atitikti pasirinktą grindų konstrukciją.
Skirtingoms grindų konstrukcijoms ETNA yra parengusi atskirus sprendimus su brėžiniais. Juos rasite ETNA grindų šiltinimo puslapyje.