Kodėl verta renovuoti?

40 % visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams, Lietuvoje šis procentas būtų dar didesnis. Daugelis pastatų, statytų prieš penkiolika ir daugiau metų, buvo projektuojami neatsižvelgiant į energijos taupymo kriterijų, nes kuras buvo pigus ir nebuvo kreipiama dėmesio į ekologiją. Bene didžiausias pastatų renovacijos privalumas yra tai, jog šaltuoju metų laiku sąskaitos už šildymą sumažės per pusę, taigi, nauda tiesiog akivaizdi. Kai kurių namų gyventojai šildymo laikotarpiu sumoka tikrai nemažas pinigų sumas, kad būstas būtų apšildytas, taigi, renovavus pastatą galima tikėtis kur kas mažesnių išlaidų.

Energetinių sąnaudų mažinimas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu požiūriu, kuo mažiau kuro bus sunaudojama pastatams šildyti, tuo aplinka bus švaresnė.

Taip pat svarbu ir tai, kad namų renovacija bei jų aplinkos atnaujinimas suteiks akiai mielesnį vaizdą, kuris džiugins miesto gyventojus bei svečius. Senesniuose rajonuose kai kurie namai atrodo kraupiai, todėl atnaujinti namus ir jų aplinką tiesiog būtina – juk kiekvienas norime gyventi gražioje ir jaukioje aplinkoje. Be to, atnaujintas namas ar net visas kvartalas pakelia nekilnojamo būsto vertę jame – apie tai retai susimąstoma.

Atnaujinant senus pastatus arba statant naujus šiuo metu labai populiaru juos šiltinti termoizoliacinėmis plokštėmis. Dėl mažesnės kainos, medžiagų ilgaamžiškumo ir darbo paprastumo dažniausiai šiltinama polistireniniu putplasčiu. Polistireninis putplastis naudojamas sienoms, stogams, pamatams ir kitoms konstrukcijoms šiltinti. Taip užtikrinamas geresnis patalpų mikroklimatas ir pasiekiamas aukštesnis komforto lygis.

Bet kuriuo atveju, pastato atnaujinimas reikalauja finasinių išteklių, tačiau įvertinus ir teisingai parinkus efektyviausius energijos suvartojimą mažinančius būdus, galima pasiekti, kad investicijos greitai atsipirks – būtent dėl sutaupymų.

Pastato atnaujinimo metu atliekami šie pagrindiniai darbai:

• angų keitimas ar remontas;
• pastato šildymo sistemos atnaujinimas arba keitimas;
• šiuolaikinės vėdinimo sistemos įrengimas;
• karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimas;
• atsinaujinačių energijos šaltinių (saulės, vėjo, grunto) panaudojimas.

Prieš pradedant pastato atnaujinimą rekomenduojama atlikti energetinį auditą bei konsultuotis su specialistais, kurie patars, kaip pasiekti didžiausią atnaujinimo efektą su mažiausiomis investicijomis. Tai padės išvengti darbų, kurie turi sąlyginai mažą įtaką energijos kiekio sumažinimui viso pastato mastu.

Šilumos nuostoliai pastate

Tipiniame pastate prarandamos šiluma kiekiai per pastato atitvaras parodyti šiame paveiksle. Šilumos nuostolių dydis per atitinkamas konstrukcijas padės Jums nuspręsti, kokie veiksmai atnaujinant pastatą pirmiausiai turi būti atliekami siekiant mažinti energijos sąnaudas.

Šiltinti iš vidaus ar iš išorės?

Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką, tai yra, temperatūrą, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras.

Iš vidaus apšiltinta siena tampa gana „jautri“ lauke vykstančioms oro permainoms, nes naujai įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis kliudo į sienos konstrukciją patekti ankstesniam šilumos kiekiui. Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl to erdvėje, apšiltintoje iš vidaus, atsiranda pelėsis.

Apšiltinant pastatą geriausias sprendimas – pastato išorės konstrukcijų šiltinimas. Taip sustabdomas konstrukcijų irimo procesas, o sukurtas naujas fasadas saugo pastatą nuo tolesnio atmosferos veiksmų poveikio.

Padengus pastato konstrukcijas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi „apvelkamas kailiniais“. Tai reiškia, kad išvengiama šalčio tiltelių ties aukštų perdengimais, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Sutaupytas energijos kiekis yra iki 30 proc. didesnis nei po apšiltinimo iš vidaus, be to, tinkamai vėdinant, namuose nesusidaro drėgmės kondensatas, kuris yra pelėsio atsiradimo priežastis.

Apšiltinę pastatą iš išorės, sutaupome daug šilumos. Pavyzdžiui, senos statybos daugiabučio namo sienas, pastatytas iš gelžbetonio blokų (kurių varža R=0.68 (m2K)/W)), apšiltinę 200 mm storio ETNA EPS 70 fasadinėmis plokštėmis, pasieksime sienos varžą R=5,13 (m2K)/W). Tai atitinka B energetinio efektyvumo klasės sienas. Tuomet 1 m² apšiltintos sienos per vieną šildymo sezoną sutaupo apie 10 eur/m² šilumos energijos.

Išorinis pastato apšiltinimas užtikrina, kad gyvenimas namuose gali vykti kaip ir iki tol, netrukdomas darbų. Šiltinant pastatą iš išorės, patalpų tūris nesumažėja. Apšiltinimas iš išorės suteikia daug galimybių pagerinti namo išvaizdą: nesvarbu, ar norite išlaikyti originalią, ar sukurti visiškai naują įdomią išorę.

Prastai apšiltintų namų problema – šalčio skverbimasis per išorines atitvaras, dėl ko jos tampa drėgnos. Apšiltinus pastatą iš išorės, sienos paviršiaus temperatūra, esant 20 °C kambario temperatūrai, paprastai pakyla nuo 14 °C iki 19 °C. Taigi, kambario temperatūra tampa pastovi, o mikroklimatas malonus.