Kodėl pamatų šiltinimui reikėtų rinktis putų polistireną?

Užtikrinti šilumą namuose ir išvengti kosminių kainų už šildymo paslaugas – aktualu tiek gyvenančiam daugiabutyje, tiek nuosavame name. Ekspertai vieningai sutaria, kad siekiant ekonomiškiausio sprendimo reikėtų rinktis kokybiškas šiltinimo medžiagas ir pasirūpinti, kad jomis būtų išklotos ne tik sienos, bet ir namo pamatai – būtent pro požeminę pastato dalį netenkama net apie 20 proc. visos šilumos. Be to, tinkamai atlikti šiltinimo darbai padeda išvengti konstrukcijos deformacijos, galinčios atsirasti dėl įšalusio grunto.

Kodėl putų polistirenas?

Kuo toliau, tuo labiau populiarėja namo šiltinimas putų polistirenu. Ši medžiaga puikiai pritaikoma ir plytiniuose, ir mediniuose tiek senos, tiek naujos statybos ar renovuojamuose pastatuose. Polistireną žmonės renkasi dėl jo teigiamų savybių – išpūstos ir supresuotos granulės neįgeria drėgmės, polistirenas yra atsparus lenkimui ir gniuždymui, pasižymi žemu šilumos laidumu, lengvas ir patogus montuoti. Vievyje esančioje putų polistireno plokščių gamykloje „Etna“ gaminamos standartinės plokštės yra 20 cm ilgesnės ir 10 cm platesnės nei kitos Lietuvoje parduodamos polistireno plokštės. Pasirinkus tokių matmenų plokštes, supaprastėjo medžiagos, reikalingos statyboms, kiekio apskaičiavimas, mat standartinis 1200 mm plotis yra taikomas ir gipso kartonui, ir OSB, ir CDP, ir ekstrudiniam polistirolui bei šiltinimo vatai.

Putų polistirolas yra ilgaamžis, nebrangus, be neigiamo poveikio sveikatai ir ekologiškas – neišskiria nuodingų medžiagų eksploatavimo bei naudojimo metu. Polistirenas pasižymi ir puikiomis termoatsparumo savybėmis. Jis gali atlaikyti temperatūrų svyravimus nuo -50C iki +70C ar net +75C.

Kaip šiltinami pamatai?

Apšiltinti pamatus, kai kurių ekspertų nuomone, yra kur kas lengviau nei sienas, nes nereikia dėti apdailų. Pirmiausia reikėtų nukasti visas žemes nuo pamatų ir juos paruošti – ištepti pamatų sieną bitumo ir benzino mišiniu arba padengti bitumine prilydoma danga. Bitumas dažnai naudojamas šiam procesui, vadinamam hidroizoliacija, tačiau turi ir neigiamų savybių – ganėtinai greitai susidėvi ir, veikiamas žemos temperatūros, praranda elastingumą. Hidroizoliacijai puikiai tinka medžiagos, pagamintos iš kaučiuko, kuris ilgą laiką išlieka elastingas. Atlikti hidroizoliaciją – būtina, nes ji užtikrina, kad drėgmė nepakiltų į namo sienas.

Sustingus užteptai hidroizoliacijai, prie pamato klijuojamos šiltinamojo sluoksnio polistireno plokštės. Nuo hidroizoliacijos tipo priklauso, kokie klijai yra tinkami. Todėl, jei nesate tikri, geriausia pasikonsultuoti dar parduotuvėje. Polistireno sluoksnio storis labai priklauso nuo pamato medžiagos ir numatytos šiluminės varžos. Atminkite, kad plokštės, kurių sudėtyje yra grafito, šiluminę varžą padidina, todėl gali būti dedamos plonesniu sluoksniu, nei įprastos, baltos plokštės. Ekspertai rekomenduoja polistireno plokščių patiesti bent 10 cm storio sluoksnį. Naudojant įprastą, ne ekstruzinį polistireną, reikėtų papildomai jį uždengti hidroizoliacine membrana. Membranoje esantys iškilimai glaudžiami prie polistirolo paviršiaus taip, kad atsiradę rasos lašai galėtų lengvai pasišalinti ir nesikauptų viduje. Šiltinant pamatus reikėtų užtikrinti, kad izoliacinė medžiaga neišsikištų už sienų šiltinimo medžiagos, nes tokiu atveju kaupsis vanduo ir drėgmė. Vis dėlto, jeigu teritorija, kurioje stovi jūsų namas, priskiriama prie padidintos drėgmės vietovių, derėtų pasirūpinti jos drenažu.

Norint, kad drėgmė ir šaltis nepasiskverbtų į namus, reikėtų izoliuoti ne tik pamatus, bet ir cokolį – antžeminę išorinės pastato sienos pamato dalį. Izoliacijai tinka įvairios medžiagos, nepralaidžios vandeniui bei drėgmei. Putų polistireno plokštės – puikus sprendimas cokolio izoliacijai, be to, jos gali būti kombinuojamos kartu su cementu, suteikiančiu dar didesnį tvirtumą ir stabilumą.

Atminkite, kokybiškai nuo šalčio ir drėgmės izoliuoti pamatai – šilti ir jaukūs jūsų namai.