Pamatų šiltinimas

Pamatų, cokolių ir kitų su gruntu besiliečiančių paviršių šiltinimas smarkiai skiriasi nuo sienų, stogų ir grindų šiltinimo. Šiuo atveju termoizoliacija norima ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir siekiama pamatų patvarumo. Net tinkamai įrengti pamatai turi laikyti dešimtis, o gal ir šimtus metų. Netinkamai įrengtą pamatų termoizoliacinį sluoksnį ištaisyti brangu, todėl būtina iš karto naudoti tinkamas izoliacines medžiagas ir atlikti darbus pagal griežtas taisykles. Rūsio ir pamatų sienoms šiltinti keliami didesni atsparumo drėgmei reikalavimai, todėl tikslinga naudoti mažiau vandenį įgeriančias medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis.

Pamatų šiltinimui Jums prireiks:

1. polistireninio putplasčio plokščių ETNA EPS 100, rekomenduojamas storis nuo 5 iki 10 cm. Jei netoliese yra judrus kelias, naudokite ETNA EPS 150. Žr. skaičiuoklėse;
2. plastikinių profilių;
3. klijų polistirolui;
4. priemonių hidroizoliacijai;
5. polistireninio putplasčio tvirtinimo smeigių.

Jei apšildote seno namo pamatus, nukaskite visas žemes nuo pamatų, iki kol pasieksite grunto įšalo lygį (apie 1-1,2 m nuo žemės paviršiaus).

Prieš pradedant darbus, sieną reikia tinkami paruošti – nuvalyti nešvarumus, kiek įmanoma išlyginti. Nebūtina lyginti taip pedantiškai, kaip lyginama dažant sieną, tačiau kuo siena bus lygesnė, tuo putplasčio plokštės prie sienos priglus lygiau. Idealu būtų, prieš klijuojat plokštes, sieną padengti dulkes surišančiu gruntu. Kai paruošite sieną, dar kartą patikrinkite, ar ji tikrai lygi ir nėra didesnio nei 3-4 cm nuokrypio. Jei viskas gerai, galite pereiti prie kito darbo.

Čia keli patarimai, kaip ir su kuo galima sutvarkyti šiltinamą pagrindą:

Problema	Rekomenduojamos priemonės
Drėgnas pagrindas (pvz., gruntinė drėgmė)	Pašalinti drėkimo priežastis ir išdžiovinti arba tik išdžiovinti.
Pagrindo paviršius apdulkėjęs	Nušluoti arba nuplauti vandens spūdžiu, nutepti gruntu.
Riebalų dėmės ant pagrindo	Riebalų dėmes pašalinti vandens spūdžiu, įpilant atitinkamų ploviklių; nuplauti švaraus vandens spūdžiu.
Klojinių ardymo ar kitokių tepamų atskyrimo priemonių užtaršos	Pašalinti klojinių ardymo likučius arba kitokias tepamas atskyrimo priemones vandens garais, naudojant ploviklius; nuplauti švaraus vandens spūdžiu.
Druskų apnašos ant sauso pagrindo	Nuvalyti mechaniniu būdu; nušluoti, nuplauti vandens spūdžiu.
Pūslėtos ir atplyšusios vietos	Pašalinti mechaniniu būdu; nušluoti; jei reikia, vietinį paviršiaus lyginimą ir atstatymą atlikti atitinkama medžiaga, kuri užtikrintų pagrindo stiprį ne mažiau kaip 0,25 MPa; visada būtina, kad panaudotos medžiagos gerai išdžiūtų.
Samanos, kerpės, pelėsiai, grybeliai	Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti. Panaudojus chemines priemones, apnašas pašalinti mechaniniu būdu.
Aktyvūs dinaminiai įtrūkiai	Nemontuoti ISTS, kol nepašalintos įtrūkių atsiradimo priežastys.
Nepakankamas stipris	Netvirtus sluoksnius pašalinti mechaniniu būdu, galima prieš tai sudrėkinti; leisti gerai išdžiūti ir, jei reikia, išlyginti paviršių.
Nepakankamai lygi plokštuma	Dalinį arba visą paviršiaus lyginimą atlikti atitinkamomis medžiagomis, kurios užtikrintų pagrindo stiprį.
Nevienalytis, labai įgeriantis pagrindas	Impregnuoti pagrindą atitinkama impregnavimo medžiaga.

Atlikite pamatų hidroizoliaciją. Dažniausiai pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis, arba naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos. Pati pamato apačia, kuria jis remiasi į gruntą, daugeliu atvejų neapsaugoma nuo drėgmės, tačiau, specialistų teigimu, nedidelis jos kiekis betone – nieko baisaus.

 

Pamatų šiltinimo medžiagą nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, tad pravartu naudoti tokią, kuri, užpilant gruntą, jį sutankinant ar jam nusėdant, nebūtų deformuojama ir nuo drėgmės neprarastų savo termoizoliacinių savybių. Tam puikiai tinka polistireninis putplastis ETNA EPS 100 arba ETNA EPS 150.

Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Klijų pasirinkimą lemia hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindu pagaminti klijai, prie cementinės – cemento pagrindo.

Polistireninis putplastis montuojamas iš apačios į viršų.

 

Plokštes reikia klijuoti taip, lyg mūrytumėte plytas (negalima dėti tiesiai vienos ant kitos). Taip klijuojant išvengiama vertikalių siūlių įtrūkimų.

Klijus tepame ant plokštės „zigzagais” 8 mm dantyta mentele. Klijai turėtų padengti ne mažiau kaip 40 % visos klijuojamos polistireninio putplasčio plokštės paviršiaus.

Priklijuotas plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos.  Smeiges susukti reikia taip, kad jos sulįstų į plokštę ir netrukdytų armavimo tinkleliui.

Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Tam reikės papildomos hidroizoliacinės plėvelės iš išorinės pusės.

 

Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų. Ritinys tiesiog išvyniojamas ir priglaudžiamas prie pamato – savo vietoje jį laikys užpiltas gruntas.

Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą. Užpilant pravartu pasirūpinti, kad termoizoliacinės plokštės nesujudėtų, liktų savo vietose, nebūtų pažeistos.